Edukacinė pamoka ne mokykloje

Tyla. Ramybė. Ilgesys. Sustojame prie smėlio kauburėlių, kur žvakės plevena nesibaigiančiame lietuje. O iš dangaus ašarų jūra…  Gal tos ašaros iš nebūties? Kad apverktų žmogaus dalią? Nes mes, gyvieji, neturime laiko, o gal ir noro pagalvoti, kad ir mūsų gyvenimo šventė kada nors baigsis…   /D.Šiškutė „Vėlinių lietus“/

Prieš Vėlines skubame sutvarkyti artimųjų kapus, prisimename juos degindami žvakutes. Savanoriai rengia apleistų kapinių ir kapelių, kurių galbūt nebėra kam prisiminti, tvarkymą. Visa tai darome perimdami tradicijas iš tėvų ir senelių, neretai net nesusimąstydami apie tikrąją šios šventės prasmę. Kuo ypatingos Vėlinės 3a klasės  mokiniai išsiaiškino Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Edukacijos metu vaikai išgirdo papasakojimą  apie mirusiųjų paminėjimo papročius,  šios šventės svarbiausius momentus – liūdesį ir ilgesį, o edukacijos pabaigoje mokiniai sudėliojo lietuviškas saulutes.

Pradinių klasių vyresnioji  mokytoja Rita Račiūnienė